BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pedagogika(f-ing gay)


st1\:*{behavior:url(#ieooui) }

/* Style Definitions */
table.MsoNormalTable
{mso-style-name:”Table Normal”;
mso-tstyle-rowband-size:0;
mso-tstyle-colband-size:0;
mso-style-noshow:yes;
mso-style-parent:”";
mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;
mso-para-margin:0cm;
mso-para-margin-bottom:.0001pt;
mso-pagination:widow-orphan;
font-size:10.0pt;
font-family:”Times New Roman”;
mso-ansi-language:#0400;
mso-fareast-language:#0400;
mso-bidi-language:#0400;}

2.Ugdymo funkcijos:

LAVINIMAS AUKLĖJIMAS

Formos suteikimas. [Mokėjimas padaryti]

BENDRIAUSIA SAMPRATA

Normos suteikimas. [Laikymas visuotinai priimtinu dalyku]

Savo galių apipavidalinimas, perimant, išorinius dalykus (formas), sutapdant su savo žiniomis, mokėjimais, išmokstant.

PROCESAS

vidaus kylanti jausena, nusiteikimas, santykis.[Sudarymas sąlygų, laukimas; skatinimas, žadinimas, kildinimas].

Žinių, gebėjimų, įgūdžių formavimas, psichinių ir fizinių galių tobulinimas.

[Burokas]

ESMĖ

Žadinimas meilės, išgyvenimo tam, ką žino, supranta, pritaiko, išreiškia.

[Saulė]

Žmonijos patirtis: žinios, veikimo būdai.

TURINYS

Vertybės [Tiesa: mokslo ir tikėjimo; gėris (dora); grožis].

Neribojama. Visos žmogaus psichinės ar fizinės galios.[Kiekviena atskirai]

APIMTIS

Savasis kaip vienis. [Neskaidomas]

Iš išorės į vidų

KRYPTIS

Iš vidaus į išorę.

Tarpininkas tarp formos ir ugdytinio. [Išorinę medžiagą sujungia su savimi, sureikšmina,sudvasina ir pasiūlo ugdytiniams].

PEDAGOGAS

Tiesiogiai savuoju AŠ sąveikauja su ugdytiniu. Pedagogo asmenybė – pagrindinis veiksnys.[Įteigia, giria, pasakoja istorijas, pasakas].

Informacijos šaltiniai, veikla, pavyzdžiai ir kt.

UGDYMO(SI) PRIEMONĖS

Žodis, bendravimas, pavyzdys, aplinka ir kt.

4. Veiksniai darantys poveikį asmenybės raidai.(Ugdymas. Aplinka. Prigimtis)

Pagrindiniai pedagogikos principai—Tik pats zmogus gali save keisti.
Tik zvelgdamas i kitus pamatai save
Tik su meile gali ugdyti.

Asmenybės savybė—socializuotos psichinės savybės, kurios tenkina tam tikros veiklos poreikius
Asmenybės bruožai—Platesnės sąvokos apimančios asmenybės savybių įvairius derinius.

6. Šeima.

Šeimas-pirmoji bendruomenė, kurioje užsimezga ryšiai su kitais žmonėmis.

Šeima yra vyro ir moters santuokos pagrindu sukurta asmenų bendruomenė.

Santuoka—įstatymų nustatyta tvarka įformintas savarankiškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.

Tikslas: Gyvybės perdavimas, Asmens papildymas priešingos lyties pradu.

funkcijos ir uzdaviniai:
1) Saugoti darną, ištikimybę.
2)Auginti vaikus
3)Bendravimo funkcija
4)rekreacinė,seksualinė,ekonominė,pedagoginė funkcijos

8.

Švietimo reforma-nuoseklus šalies švietimo sistemos keitimas, nulemtas tautinės švietimo politikos posūkių. Pagrindinė idėja -sukurti nuolatinio mokymosi sistemą. Švietimo sistemos reformą lėmę veiksniai: vidiniai-pačioje švietimo sistemoje susiformavę veiksniai, ir kitų sociokultūrinio gyvenimo sričių sąlygoti veiksniai.

Švietimo reformą galima išskirti į etapus: pirmame etape paskelbta Tautinės mokyklos koncepcija (1990m), parengti teoriniai švietimo sistemos pagrindai. Antrame etape prasidėjusiame atkūrus nepriklausomybę pradėta profesinių bei aukštųjų mokyklų pertvarka. Trečiajame etape maždaug iki 1998 m. kuriama vieninga permanentinė LR švietimo sistema apimanti formalų ir neformalų švietimą. Ketvirtame etape (1998-2005 m.) tikrinami bei apibendrinami reformos rezultatai, koreguojama struktūra.

Privalumai: reforma padarė švietimo sistemą lankstesnę ir atviresnę. Įvykusi struktūrinė kaita leido švietimui bent iš dalies atsakyti į padidėjusius visuomenės poreikius. Valdymo pokyčiai leido susiformuoti dalinei bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų savivaldai bei plačiai aukštųjų mokyklų autonomijai. Reforma pagerino teikiamo išsilavinimo kokybę. Remiantis demokratinio gyvenimo vertybėmis, atnaujintas bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir studijų turinys. Reforma išplėtė mokymosi galimybes, iš dalies padidino švietimo prieinamumą.

Trūkumai: švietimo reforma nuolat stokoja reikiamo finansavimo. Švietimo kaitos strategija per menkai buvo siejama su kitų ekonominių ir socialinių reformų strategijomis. Reforma nebuvo tolygi: kaita nevienodai palietė švietimo sektorius. Švietimo kokybė išlieka nepakankama: ugdymas ir studijų turinys per menkai orientuotas į naują, atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančiam žmogui būtinų gebėjimų ir kompetencijų lavinimą.

10. Ugdymo tikslai ir uždaviniai

Ugdymo tikslas yra galutinis siekiamas rezultatas, atspindintis kultūrinius poreikius ir idealus, formuojant žmogaus asmenybę.
Galutinis ugdymo tikslas- Brandi ir darni asmenybė.
Ugdymo tikslų funkcijos;
Atspindi tai ko siekiame
Suteikia kryptį orientuojančią į rezultatą.

Ugdymo tikslai priklauso nuo:
visuomenės poreikio
Švietimo sistemos tikslų
Mokyklos steigėjo ir mokyklos tikslų
Mokinio amžiaus,Patirties sugebėjimų.

Ugdymo tikslu skirstymas:
Pagal laiką(galutiniai, strateginiai, operaciniai)
Pagal pobūdį:
tiesiogiai—tiesos pažinimasdoriniam veikimui
netiesiogiai—fizinė galybė.

Ugdymo uždaviniai yra ugdymo tikslų konkretizacija.

ETA–

EFEKTYVIOS MOKYKLOS BRUOŽAI

Bendra misija: bendros vertybės ir pažiūros; aiškūs tikslai; mokomasis vadovavimas.

Mokymuisi palankus klimatas: mokinių įtraukimas į veiklą ir jų atsakomybė; fizinė aplinka; pripažinimas ir skatinimas; teigiamas mokinių elgesys ; tėvų ir bendruomenės pasitelkimas.

Daugiausia dėmesio mokymuisi: dažnas mokinių rezultatų tikrinimas; didelės viltys; mokytojų kolegiškumas ir tobulėjimas; dėmesys mokymui ir mokymo programai.

Taksonomijos—tai priemonės padedančios klasifikuoti ir parodyti sąsajas.
pvz. Tarp ugdymo tikslų ir motyvacijos.

12. Ugdymo turinys

Ugdymo turinį sudaro:
Mokinio jau turima informacija
mokymo programos
mokymo ir mokymosi kontekstas
vertinimo būdai ir rezultatai.
mokymo ir mokymosi priemonės.

Ugdymo turinio komponentai.
Gebėjimai-fizinė ir psichinė galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį.
Įgūdžiai—gabumų realizavimas.Mąstymo ir daiktinės, praktinės veiklos automatizuotas veiksmas
Nuostata—asmenybės parengtis įprastai reaguoti į aplinkos poveikius.

14. Ugdymo forma—išorinė ugdymo proceso struktūra.

Pamoka- tokia organizacinė forma kai mokytojas per tiksliai nustatytą laiką specialiai tam skirtoje vietoje vadovauja pastovios mokinių grupės pažintinei veiklai.

Pamokos trūkumai:
per mažai galima atsižvelgti į mokinių gebėjimus, ugdymo turinį, mokymosi tempą.

Mokymosi sėkmės komponentai:
sensoriškai turtinga aplinka
Mokinio pasirengimas ir priemonės jam padėti
Įvairūs mokymosi stiliai

16. Auklėjimas per pamokas

Vertybinio turinio plėtra:
Iškeliamas strateginis auklėjimo tikslas
Sudaromas repertuaras
Numatomi taktiniai tikslai

Vertybių įkūnijimas per pamoką:
Kūno vystymas
Tiesos(mokslo ir tikėjimo)
Grožio pajautimas
Doros normų laikymasis

Svarbiausi auklėjimo mechanizmai:
išgyvenimas—Savinamasis patyrimas
Subjektas savinasi objektą į jį įsijausdamas.

Sėkmingo auklėjimo sąlygos
Mokytojo asmenybės branda:
Transendencijos galia
Tiesos liudijimas
Altruistinis Bendravimo stilius
Ori laikysena

18. Neformalus ugdymas.
Neformalus papildomas ugdymas pasižymi tikslingu poveikiu, tačiau nėra taip griežtai apibrėžiamas ir prognozuojamas. Veikla organizuojama pagal papildomojo ugdymo įstaigų parengtas programas, grindžiama konstruktyviu ir kūrybišku bendradarbiavimu su vaikais. Šį ugdymą teikia profiliniai moksleivių gamtamokslinio, techninio ir meninio ugdymo, turizmo centrai, vaikų klubai, laisvalaikio organizavimo centrai. Steigiamos visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, privačių asmenų įsteigtos neformalaus papildomojo ugdymo įstaigos.

TRADICINĖ MOKYKLA

MONTESORINĖ MOKYKLA(netradicinė)

1. Vaikai skirtingi, ne visi gali išmokti

1. Visi gali išmokti, tik vieni lėčiau, kiti greičiau

2. Nėra pasitikėjimo ir tinkamos pagarbos vaikui kaip asmenybei

2. Pilnas pasitikėjimas vaiku ir abipusė pagarba

3. Mokytojas yra dėmesio centre

3. Vaikas yra dėmesio centre

4. Mokytojas yra žinių perdavėjas

4. Mokytojas yra aplinkos paruošėjas.

Paruoštoje aplinkoje vaikai mokosi patys per savo atradimus ir patirtį.

5. Vaikai suskirstomi į atskiras klases ir mokomi

5. Įvairaus amžiaus vaikai mokosi vienoje klasėje ir mokomi savarankiškai mokytis.

6. Žinių įgyjimas priklauso nuo mokytojo

6. Žinių įgyjimas priklauso nuo savarankiško darbo paruoštoje aplinkoje.

7. Klasėje viską nurodo mokytojas.

7. Mokiniai patys pasirenka veiklą pagal mokymosi programą

8. Mokomieji dalykai suskirstyti pamokomis

8. Mokomieji dalykai siejami tarpusavio ryšiais

9. Užduočiai paskiriamas laikas

9. Temai paskiriamas laikas

10.Kompetencija ugdoma įvairiomis skatinimo priemonėmis

10.Kompetencija ugdoma pastoviu atsiskaitymu už savarankiškai  atliktą kiekvieną užduotį

11.Toleruotinas vertinimas

11.Skatinama vidinė motyvacija

20. Dorinis ugdymas.

Visi žmonės gali būti vienodai dori nes visi turi galią mylėti.
Dorinimasis vyksta kai žmogus dorą suranda savyje.

Dorovė- Tai sąmonės ir pasamonės parengtis elgtis ir veikti
Dora realizuota dorovė.

Dorinis ugdymas- Tai pagalba ir vadovavimas žmogui santykiauti su aplinka pagal dorinius kriterijus.

Tikslas ir uždaviniai:

Tikslas—sutapatinti dorovines vertybes su žmogumi.
kildinti asmenybės savybes
Formuoti vertybines nuostatas

Formuoti dorovinę poziciją.

Dorovinės vertybės pamatas—tiesa
Blogis yra neišugdytas gėris

Dorinio ugdymo principai—(prasmingumo,tikslingumo,pazangos,saugos,atjautos, sistemingumo)

Dorinio ugdymo metodai—( pavyzdys, pasakojimas, pokalbis, interpretavimas, stimuliavimas, inscenizavimas, situacijų sudarymas.

1. PEDAGOGIKOS SAMPRATA

Apibrėžtis – mokslas, kaip žmogui gyventi kaip žmogui; visos žmonijos patyrimas, sutvarkytas, apibendrintas, paaiškintas, padaugintas moksliškomis išvadomis, suvestas į sistemą. (S. Šalkauskis); mokslas apie žmogaus asmenybės ugdymą;

Samprata.

Objektas.

Funkcijos.

Sąvokos.

Pedagogikos mokslų sistema.

Ryšiai su kitais mokslais – Vedantieji: plačiai suprasti pasaulėžiūros mokslai: logika, etika, estetika, filosofija, sociologija, teologija. Grindžiamieji: Tiriantys kūną, sielą ir kūno bei sielos santykius: antropologija, anatomija, fiziologija, biologija, higiena, medicina, psichologija. Padedantieji: sudarantys sąlygas…

3. PEDAGOGIKOS METODOLOGIJA

Apibrėžtis - mokymas apie mokslinio tyrinėjimo metodus. Metodas-tyrimo kelias(tikslas, priemonės, veiksmų būdai).

Kriterijus-svarbiausias požymis pagal kuri daromas sprendimas.

Rodiklis-tai iš ko sprendžiame apie požymio buvimą ir jo lygi.

Svarbesni pedagoginio tyrimo metodai -naujų žinių įgijimo, žinių susiliejimo su mokiniu, žinių realizavimo veikloje, stimuliavimo / kontroliniai darbai,duomenų apdorojimas, dokumentų nagrinėjimas .

Žmogaus samprata – labiausiai išsivysčiusi gyvų būtybių rūšis..

Atskirų dimensijų genezė ir vystymo galimybės Dimensijos: 1. Dvasia (Aš) 2. Psichika. 3. Kūnas. Jų genezės: 1. Antgamtinė, kūrėjo dovana, visiems vienoda. 2. Giminės genetinis potencialas (visiems kitoks) 3. Šeimos genetinis kodas (visiems kitoks). Plėtros pagrindas: . Meilė(Dievas yra meilė) 2. Subrendusi psichika. 3. Materija (gamtinis determinatorius).

7. UGDYMO PROCESAS

Didaktikos( - mokymo ir mokymosi mokslas.) ir Hodegetikos( - medicininė etika/sinonimas metodologijai/auklėjimo mokslas, apimantis teoriją ir metodiką. (ir bybį aš dėjau)) samprata.

Metodų vieta ugdymo procese.

Ugdymo proceso ontologiniai, psichologiniai ir pedagoginiai pamatai.

Ugdymo proceso ypatumai: Tikslingumas, sąmoningumas, asmeniškumas, statiškumas, istoriškumas, rėmimasis vertybėmis, abipusis veikimas, kūrybiškumas, daugiamatiškumas, hierarchiškumas.

Ugdomoji situacija.

9. UGDYMO PRINCIPAI

Ugdymo principų esmė, genezė, klasifikavimo problemos.

Ugdymo principų sistema.

Lietuvos švietimo sistemos principai:

  1. Skatinti mokytis.
  2. Sieti mokymą ir auklėjimą.
  3. Įtraukti pojūčius, mąstymo logiką, supratimą ir kūrybines jėgas į mokymo vyksmą.
  4. Garantuoti nuodugnų mokymo turinį ir tvirtą jo išmokimą.
  5. Reikalautų derinti įvairias mokymo formas (grupines ir individualias), mokytų tinkamai bendrauti.

Svarbesnių principų (5-7) turinys.

  1. Asmenybės aktyvumo mokantis principas (motyvacija dėl nuostabos, žinojimo, poreikių, emocijų, valios išjudinančių kryptingą asmenybės aktyvumą).
  2. Mokymo ir auklėjimo vienovės principas (dvasios gilumas, darni asmenybė, gebanti išmintingai gyventi dabartyje, būti žinovų ir mokovų(toks žodis yra?)).
  3. Vaizdumo principas (tikrovės pažinimas).
  4. Mąstymo logikos principas, paremtas mokslinio tikrovės pažinimo metodika, pritaikyta mokymo, lavinimo reikalams.
  5. Sąmoningumo ir kūrybingumo principas remiasi būtinumu plėtoti aukščiausias žmogaus galias – mąstymą ir kūrybinę vaizduotę.
  6. Išsamaus ir tvirto išmokimo principo pamatas – atminties savybė, pasireiškianti gebėjimu išlaikyti ir atkurti tik tai, kas nuodugniai suvokta ir tvirtai įsiminta.

Grupinio ir individualaus mokymo derinimo principas grindžiamas būtinumu atsižvelgti į tai, kad grupėj yra skirtingos mokinių individualybės, kurioms reikia specialios pedagoginės pagalbos, kad visa grupė pajėgtų sėkmingai mokytis. Derinama tarp visos klasės, atskirų jos mikrogrupių ir atskirų mokinių.

Patiko (7)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą