BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

psichologija


st1\:*{behavior:url(#ieooui) }

/* Style Definitions */
table.MsoNormalTable
{mso-style-name:”Table Normal”;
mso-tstyle-rowband-size:0;
mso-tstyle-colband-size:0;
mso-style-noshow:yes;
mso-style-parent:”";
mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;
mso-para-margin:0cm;
mso-para-margin-bottom:.0001pt;
mso-pagination:widow-orphan;
font-size:10.0pt;
font-family:”Times New Roman”;
mso-ansi-language:#0400;
mso-fareast-language:#0400;
mso-bidi-language:#0400;}
Biheviorizmas (iš angl. behavior ‘elgesys’) – psichologijos pakraipa, orientuota ne į žmogaus sąmonę, o į elgesio analizę. Atsirado XX a. pradžioje, kaip bandymas paaiškinti psichikos reiškinius moksliniais būdais. Pradininkas – John B. Watson, gana nemažai darbų, artimų biheviorizmui, padarė rusų mokslininkas Ivanas Pavlovas.

Iš kitų psichologijos teorijų biheviorizmas išsiskiria nenoru naudoti indukcinius metodus teorijos kūrime, bihevioristinių teorijų atstovai teigia, kad vienintelis dalykas, kurį verta tirti – tai žmogaus elgsena, tuo tarpu daryti prielaidas apie giluminius psichikos procesus negalima. Kai tik įmanoma, biheviorizmas nebando aiškinti žmonių elgesio mąstymu ir pan. Maždaug iki XX a. vidurio dauguma bihevioristų (B. F. Skinner darbai) neigė netgi mąstymo procesą, nes jis negali būti patvirtintas objektyviais, atkartojamais stebėjimais. B. F. Skinner ir kiti radikalaus biheviorizmo atstovai netgi bandė teigti, kad kalba – tai ne kas kita, kaip tam tikras įgytų refleksų rinkinys. Pastaroji teorija išprovokavo Noam Chomsky darbus, kuriuose faktiškai buvo remiamasi įvykdytais bihevioristiniais tyrimais, paneigiant pagrindinius B.F Skinner teiginius bei įrodant kalbos, kaip mąstymo ir proto dalies aktualumą bei faktais pagrindžiant įgimtus žmonių kalbinius sugebėjimus (Generatyvinė gramatika).

Nepaisant kraštutinai teoriją ribojančio požiūrio, bihevioristų darbai padarė didžiulę įtaką kitoms psichologijos sritims, kadangi sukūrė efektyvias psichikos tyrimo metodikas, paaiškino ir aprašė dalį svarbiausių mąstymo ir nervų sistemos reiškinių. Iš esmės, bihevioristų pripažinti psichikos reiškiniai gali būti laikomi neginčytinais, nes, atmesdami visas bent kiek neaiškias teorijas, bihevioristai užtikrina psichologijos faktų patikimumą.

Nesąlyginis refleksas

Tai paveldima stereotipinė reagavimo į biologiškai reikšmingus išorinio pasaulio poveikius ar organizmo vidinius pokyčius forma. Svarbiausi nesąlyginiai refleksai skirstomi į mitybinius, lytinius, gynybinius, orientacinius.

Sąlyginis refleksas

Sąlyginis refleksas – refleksas, susidarantis tada, kai tuoj po kokio nors indiferentiško dirgiklio ima veikti kitas dirgiklis, sukeliantis nesąlyginį refleksą. Kartojant tokias dirgiklių poras nedideliais laiko tarpais, atsiranda reakcija į pirmąjį dirgiklį, kuris iš pradžių buvo indiferentiškas, ir tas dirgiklis tampa sąlyginiu – į jį imama reaguoti kaip prieš tai reaguota į nesąlyginį dirgiklį.
Klasikinis sąlyginio reflekso pavyzdys galėtų būti šuns seilių išsiskyrimo susiejimas su garsu.
Šuniui pateikiamas nesąlyginis dirgiklis – maistas – sukelia nesąlyginį atsaką – seilių išsiskyrimą. Jeigu tuoj po to, kaip šuniui duodamas maistas, pateikiamas neutralus dirgiklis – garsas, po tam tikro skaičiaus pakartojimų vien garsas (tapęs sąlyginiu dirgikliu) sukels seilių išsiskyrimą (sąlyginį atsaką).

Psichoanalizė (iš gr. ψυχή (psyche) ’siela’ + ανάλυσις (analysis) ‘tyrimas’) yra keletas susijusių teorijų, aiškinančių proto veikimą. Pagal šias teorijas tik atradus gilumines, praeityje (dažniausiai vaikystėje) esančias priežastis, galima koreguoti dabartines individo problemas. Dauguma žmonių neurozių ir antisocialių veiksmų kyla dėl vienos ar kitos energijos užslopinimo, įvykusio vaikystėje (seksualinių traumų ir pan.). Dalis šių dalykų būna suvokiami sąmoningai, tačiau dalis veikia tik pasąmonėje, netiesiogiai darydami įtaką žmonių norams ir veiksmams. Psichoanalitikai, padedantys žmonėms, dažniausiai naudoja asociatyvinius metodus, bandydami išsiaiškinti užslopinimų priežastis bei padėti žmonėms išspręsti dvasines problemas.

Sąvoka taip pat taikoma apibūdinti gelmių psichologijos, psichiatrijos metodą, kurį, apie 1890 m. pradėjo taikyti Vienos neurologas Zigmundas Froidas. Tai metodas, kuriuo siekiama išsiaiškinti (suprasti) žmogaus elgesio motyvus, neįsisąmonintus (glūdinčius pasąmonėje) jausmus, mintis. Pasąmonės veikimą pirmasis aprašė Sigmund Freud. S. Freud ieškojo neurozių priežasčių ir gydymo būdų, tačiau jo teorijos peržengė medicinos mokslo ribas. Psichoanalitiniai metodai taikomi socialiniuose moksluose, filosofijoje, kultūrologijoje. Laikotarpiu po S. Freud teorija toliau modifikuota. Psichoanalizė padėjo pagrindus visoms šiuolaikinėms psichoterapijos mokykloms.

Humanistinė psichologija yra psichologijos mokykla atsiradusi XX a. šeštajame dešimtmetyje kaip reakcija į biheiviorizmą ir psichoanalizę.

Humanistinės psichologijos šaknys yra egzistencialistų filosofijoje (Kierkegaard, Nietzsche, Heidegger, Sartre). Šeštojo dešimtmečio pabaigoje psichologai, kurie siekė labiau holistinės psichologijos vizijos, nei tuo metu vyravusios biheiviorizmo ir psichoanalizės versijos, susirinko dviejuose susitikimuose Detroite. Humanistinės psichologijos krypties pradininku yra laikomas Carl Rogers (1902-1987); vienu ryškesnių atstovu - Abraham Maslow (1908–1970).

Teorija

Humanistinės psichologijos atstovų keliami klausimai - „Kas žmogų daro žmogumi? Kas verčia ji tobulėti? Kokie jo gyvenimo tikslai ir gyvenimo prasmė? “. Karlas Rodžersas teigė, kad žmogui gyvenimo prasmės reikia ieškoti savyje. Mokslininko žodžiais, pats žmogus yra tikslas, jis savyje turi begalinį potencialą, kurį gali visapusiškai realizuoti. Karlo Rodžerso idealas yra asmenybė, kuri nevaržo savęs jokiomis nuostatomis, yra atvira visoms patirtims. Žmogus, kuris kiekvieną akimirką priima čia ir dabar, priima tokią, kokia ji yra, ir išgyvena ją iki galo.

Rodžerso įvestos savokos:

  • Žmogaus tapatumas: tai kuo mes save laikome, kokias galimybes realizuojame
  • Žmogaus savastis: visos mintys ir jausmai, kuriais atsakome į klausimą, kas mes esame.
  • Tikrasis aš: mano asmenybės šerdis (branduolys), jausmai ir mintys, kurie atspindi mano vidinius norus, savybes ir galimybes
  • Asmenybės raida: siekimas įgyvendinti savo potencialą, tikslą.

Rodžersas priešindamas žmogų aplinkai, išveda sąlygą sėkmingai asmenybės raidai: kad aplinka netrukdytų šiam procesui. Mokslininkas mano, kad tik pats žmogus gali suvokti savo galimybes ir poreikius, suprasti, kaip juos įgyvendinti. Tuo remiasi jo sukurta humanistinė psichoterapija. Kaip svarbiausius asmenybės poreikius Rodžersas įvardija teigiamą kitų ir savęs paties vertinimą. Iš to, kiek šie poreikiai yra patenkinti, susidaro „Aš“ sąvoka.

Abrahamas Maslou, anksčiau pritaręs bihevioristų idėjoms, nusprendžia, kad biheviorizmas dėl savo vienpusiško požiūrio nesugeba spręsti sudėtingų žmonių santykių ir asmenybės problemų. Jis nutaria parodyti, kad žmogus gali ne vien neapkęsti ir griauti – jis pritarė minčiai, kad žmogus yra iš esmės geras, jo instinktyvių poelgių tendencijos yra geros.

Maslou pritarė E. Eriksono nuomonei, kad geros tendencijos žmoguje yra silpnos ir aplinka gali jas lengvai nuslopinti. „Žmonių poreikiai ir gerosios tendencijos greičiau šnabžda negu rėkia ir todėl jas sunku išgirsti.“ – teigė mokslininkas. Maslou sukūrė poreikių hierarchijos piramidę, teigdamas, kad tokius poreikius gali turėti kiekvienas, bet dažniausiai „gerieji“, aukštesnieji poreikiai dominuoja tarp tų žmonių, kurie daugiau laiko skiria savęs vystymui. Maslou poreikių hierarchijoje poreikiai yra išrikiuoti nuo aukščiausio, link buvimo poreikių pagal svarbą, stiprumą ir atsiradimo laiką. Mokslininkas teigė, jog nepatenkinę žemesniųjų, negalime patenkinti aukštesniųjų poreikių. Poreikiai:

  • poreikis realizuoti save
  • orumo ir savivertės poreikis
  • priklausomybės ir meilės
  • saugumo poreikiai
  • fiziologiniai poreikiai.

Pažinimo psichologija (kognicinė psichologija, kognityvinė psichologija) – psichologijos mokslo šaka, kurios tyrimo objektas yra kognicija, informacijos perdirbimas (smegenyse, susijęs su psichikos reiškiniais kaip suvokimas, atmintis, dėmesys ir mąstymas.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą